Jau lyg ir įprantu pradėti dieną Giedrės eilėraščių skaitymais.
Ir pasižiūtėti- o kaip ten, už lango danguje.
Bet už lango ne tik dangus.. Ir dėl daug kitų dalykų reikia pasižiūrėti...
Visą gaublį keršto liepsnos semia--
Tavo širdį, kruvinai išlytą,
Nesutramdoma puikybė maro
Trypia, daužo, nuodija ir spardo--
Žeme, Žeme, juodas laive karo,
Ieškantis žvaigždynuos savo vardo",
Būk žvaigždynuose su M.K. Čiurlioniu, bet gerai, kad neužmiršti ir Žemės, mūsų t,y. žmogaus gyvenimo. Tegu būna viskas geriau...
Anonimas
Sukurta:
2007-02-27 08:06:26
kūriniuose jau atsiranda ne abstraktybės, o šioks toks lyrinis aš. eilius artėja prie pačio kūrėjo, intymėja - tai yra gerai. tačiau antrajame eilėraštyje priešpaskutinė strofa taip nustumė ir užmaršino lyrinį aš, kad paskui kitos dvi eilutės tarsi iš niekur. gal reikėjo kiek mažiau nusvirti į gyvenimo negandų "juodinimą". :)
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Pelėda
Sukurta: 2007-02-27 04:32:10
Jau lyg ir įprantu pradėti dieną Giedrės eilėraščių skaitymais.
Ir pasižiūtėti- o kaip ten, už lango danguje.
Bet už lango ne tik dangus.. Ir dėl daug kitų dalykų reikia pasižiūrėti...
Visą gaublį keršto liepsnos semia--
Tavo širdį, kruvinai išlytą,
Nesutramdoma puikybė maro
Trypia, daužo, nuodija ir spardo--
Žeme, Žeme, juodas laive karo,
Ieškantis žvaigždynuos savo vardo",
Būk žvaigždynuose su M.K. Čiurlioniu, bet gerai, kad neužmiršti ir Žemės, mūsų t,y. žmogaus gyvenimo. Tegu būna viskas geriau...
Anonimas
Sukurta: 2007-02-27 08:06:26
kūriniuose jau atsiranda ne abstraktybės, o šioks toks lyrinis aš. eilius artėja prie pačio kūrėjo, intymėja - tai yra gerai. tačiau antrajame eilėraštyje priešpaskutinė strofa taip nustumė ir užmaršino lyrinį aš, kad paskui kitos dvi eilutės tarsi iš niekur. gal reikėjo kiek mažiau nusvirti į gyvenimo negandų "juodinimą". :)