Alegorinė miniatiūra apie meno vertės reliatyvumą, publikos infantilumą ir talento pažeidžiamumą. Idėja aiški: ne tas, kuris jaučia giliausiai, yra girdimas, o tas, kuris pataiko į kontekstą ir lūkestį.
* Vienas dailininkas padaro labai paprastą dalyką (juodą tašką, vėliau kelias linijas) ir gauna didžiulį pripažinimą, nors pats darbas neturi gylio.
* Kitas – Dailininkas X – sukuria tikrą, sudėtingą, gilią kūrybą, bet ji niekam neįdomi. Žmonės jos nesupranta, net tyčiojasi.
* Vėliau pirmasis pasiima emociją ir idėją stebėdamas
dailininko X paveikslą, bet pateikia ją taip, kad ji tampa „patogi“ publikai. Už tai jis apdovanojamas.
* Tikrasis kūrėjas lieka ne tik nepastebėtas, bet ir apkaltintas vagyste(plagijavimu), nors būtent jis buvo šaltinis.
* Finalinis moralinis paradoksas, kad teisingai atsako neigiamas personažas (riestanosis su guma): nes tiesą pamato ne tas, kuris „geras“, o tas, kuris nepriklauso estetinei veidmainystei, nes žiūri be iliuzijų.
Tekstas apie tai, kaip tikras kūrėjas gali būti sunaikintas ne dėl talento stokos, o dėl to, kad jo per daug.
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Ramusis
Sukurta: 2026-01-24 09:09:53
Primine amzina ginca kieno grazesne daina: hallelujah. Jeff Buckley ar Leonard Cohen.
Vartotojas (-a): ponas vargšas
Sukurta: 2025-12-25 20:05:03
Alegorinė miniatiūra apie meno vertės reliatyvumą, publikos infantilumą ir talento pažeidžiamumą. Idėja aiški: ne tas, kuris jaučia giliausiai, yra girdimas, o tas, kuris pataiko į kontekstą ir lūkestį.
* Vienas dailininkas padaro labai paprastą dalyką (juodą tašką, vėliau kelias linijas) ir gauna didžiulį pripažinimą, nors pats darbas neturi gylio.
* Kitas – Dailininkas X – sukuria tikrą, sudėtingą, gilią kūrybą, bet ji niekam neįdomi. Žmonės jos nesupranta, net tyčiojasi.
* Vėliau pirmasis pasiima emociją ir idėją stebėdamas
dailininko X paveikslą, bet pateikia ją taip, kad ji tampa „patogi“ publikai. Už tai jis apdovanojamas.
* Tikrasis kūrėjas lieka ne tik nepastebėtas, bet ir apkaltintas vagyste(plagijavimu), nors būtent jis buvo šaltinis.
* Finalinis moralinis paradoksas, kad teisingai atsako neigiamas personažas (riestanosis su guma): nes tiesą pamato ne tas, kuris „geras“, o tas, kuris nepriklauso estetinei veidmainystei, nes žiūri be iliuzijų.
Tekstas apie tai, kaip tikras kūrėjas gali būti sunaikintas ne dėl talento stokos, o dėl to, kad jo per daug.