Santrauka:
Tai ne mano žodžiai, tai tiesiog interpretacija einu_ kūrinio (03. 22 d. publikacija be pavadinimo), tarkim, atsakas į jį (autorė klausia – kas? Atsakau – aš...). Specialiai pasistengiau sutalpinti kuo daugiau jos kūrinio žodžių ir net rimą. Tikiuosi, kad autorė nesupyks, o moderatoriai nepalaikys to plagiatu arba, kaip skelbiama taisyklėse (VI g) temų kartojimu, bet jei norės šunį mušt, tai įsivaizduokit, kad aš jau ir lazdą padaviau. Kadangi išsakyti savo nuomonės negaliu, tai pasinaudodamas proga autorę pagirsiu – man tie paprasti žodžiai labai patiko, todėl ir atrašiau į juos. Šioks toks paaiškinimas, jei ką... Regėjimas /žvilgsniu/ ir klausa /aidu/ yra jutiminiai organai /jaučiu/. Šiuo atveju noriu tave matyti, girdėti, tai padarysiu, nes dar jaučiu kas buvo tarp mūsų anksčiau. Lietus, liūtis – vientisa, tai jau veiksmas, gyvenimas. Rasa – prisiminimų pabiros, jie paprastai užplūsta naktimis. Giedra šiuo atveju man tuštuma. Smilgos simbolizuoja nepastovumą, šiuo atveju – abejones, galiausiai grįšiu, nes ilgiuosi ir t.t.