Santrauka:

Džiaugėmės gamtos grožybėmis,nuosavu kiemu ir žinoma Lietuvos Laisve,tačiau, atėjus vakarui,akmenys lėkė pro langus,byrėjo stiklai.Policija negalėjo nustatyti ,kas mums daužo langus,neturėjome tiek jėgų,kad kasdien vis naujai juos įstiklinti ,tai vietoj stiklų užsikalėm fanerą...Kadangi akmenys kartais krisdavo į vaikų lovas,tai reikejo kažkaip griebtis saugumo ir kartu juos neišgąsdinti,palaikyti nuotaiką. Na ir žinoma nepamiršti Lopšinės,nors ir krintant akmenims...Lygiagrečiai vyko mūsų sodybos darkymas - iš po nakties rasdavom nugriautą tvorą,sulaužytus vartus ir t.t. ir taip keturis metus,kol pradėjom iš ten kraustytis...