Eleginiai lemties apmąstymai „Atlaikant vėjus“ – antroji poetės Pranciškos Reginos Liubertaitės atrinktinės lyrikos dalis. Ją, kaip ir pirmąją – „Atverčių žydėjimas“ (2022) – sudaro keturi skyriai: „Rytys“, „Pietys“, „Vakaris“, „Žiemys“, pagrįsti teminiu probleminiu ir žanriniu stilistiniu principais siekiant knygos visumos vienovės. Tai savaip liudija ir lyrinių kūrinėlių – ciklų – įvairovė bei sinergija. Čia dominuoja autorei tiesiog prigimtinė eleginė meditacinė pasaulėjauta. Eilėraščiai persmelkti minorine gaida, kuri įtaigiai pagilina lyrinius apmąstymus. Pirmąjį knygos skyrių „Rytys“, žanriškai ryškiausią,sudaro savaip modifikuotų kanoniškų trieilių ciklas, įvaizdinantis istorinius ir kultūrinius Vilniaus – Miesto-Sostinės – ženklus. Antrasis skyrius „Pietys“ telkia labiau romansiškus eilėraščius, prisodrintus daininės ar net meditacinės kreipinių energijos. Trečiasis – „Vakaris“ – pasižymi tapybiškumu, nuotaikingumu ir spalvingais erdvėlaikiais. Ketvirtasis – „Žiemys“, prisodrintas ryškių ekspresyvių neornamentuotų minčių refleksijų, atskleidžia savęs ir pasaulio būties pažinimo siekius. Visa tai yra tarsi ne tik būtis ar sruvenantis gyvenimo vyksmas, bet ir lyrinė autorės lemtis. Ji viltinga. Tuo siekiama ir visuotinesnių vertybių. Arvydas Genys