Naktini vėjau, ko  verki?
Ko lyg beprotis tu blaškaisi?..
Kokių laikų sakmes seki,
Tai gailiai kaukdamas, tai baisiai?
Visiem suprantamu balsu
Kalbi apie slaptingą gėlą –
Ir neretai verksmu baisiu,
Staiga tau atsiliepia siela!..
 
O, nedainuok šiurpių dainų
Apie chaosą prigimtinį!
Kaip godžiai siela klausos jų,
Lyg savo pirmą meilę mini!
Ji veržias iš būties valdų,
Ji neaprėpiamo panūdo!..
Nežadink miegančių audrų –
Juk po jomis chaosas juda!..
                    (Tiutčevas)