Dievas žino, kuo būti reikės -
Gal tekėsiu į žemę krauju,
Gal išaugsiu iš kapo duobės
Man gražiausiu pušelės medžiu.

O dabar, nepavargęs dairaus,
Klausinėju Ypatą būties -
Kiek joje dar išlieka žmogaus,
Kai sustoja plakimas širdies?

Ir pasauliai kaip jūrų vanduo
Sielai kuždesį siunčia prasmių...
Aš, turbūt, vėl sugrįšiu namo,
Sudėliotas iš raidžių mažų.

Akmenėlyje kol nutrupės
Keturiolika raidžių kalbės...
**************
Vilnius (Naujininkai)              
2006 m. gruodis 14 d.