Vėl žydi kaštonai!
Vėl gimsta daina!
Sugrįžta akimirkos brangios.
Prisimenu juos nuo seniai –
Dar tada,
Kai varstėm mokyklinius langus.
Juoda uniforma
Ir noras staiga –
Su suolu pakilti į dangų.
Kažką baltai rašė
Kreida lentoje –
Greičiau tegul pertraukai skamba.
Ar tuomet galėjo
Kas nors nulaikyt
Užuolaidas blaškantį vėją?
Už nugaros liko
– Nebėki, vaikyt!
Jaunystė „sustok“ negirdėjo.
Vėl žydi kaštonai!
Nors mes – dideli,
Pavasaris veda iš kelio.
Rausvai baltus žiedus
Iš tolo regi...
Palyja.
Ir dar labiau žalia.
2019 m. gegužės 18 d.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Moderatorius (-ė): piemenaitė
Sukurta: 2019-05-23 16:08:16
Kerinčių jausmų kupinos eilės.
Į mūsų širdis pasibeldė pavasaris. Atidarykime jam duris, tegul po sielą pasklinda paukščių čiulbesys, medžių žaluma bei oro virpėjimas, prisotintas jausmų. Atlapokime širdies duris, kad pajaustume jo žavesį, leiskime jam mus vesti iš kelio.