Vėl žydi kaštonai!
Vėl gimsta daina!
Sugrįžta akimirkos brangios.
Prisimenu juos nuo seniai –
Dar tada,
Kai varstėm mokyklinius langus.

Juoda uniforma
Ir noras staiga –
Su suolu pakilti į dangų.
Kažką baltai rašė
Kreida lentoje –
Greičiau tegul pertraukai skamba.

Ar tuomet galėjo
Kas nors nulaikyt
Užuolaidas blaškantį vėją?
Už nugaros liko
– Nebėki, vaikyt!
Jaunystė „sustok“ negirdėjo.

Vėl žydi kaštonai!
Nors mes – dideli,
Pavasaris veda iš kelio.
Rausvai baltus žiedus
Iš tolo regi...
Palyja.
Ir dar labiau žalia.

2019 m. gegužės 18 d.