Mano ilgesiui

Santrauka:
tu grįžti negalvodamas
negaliu įžvelgt veido bruožų
tu grįžti kai miegu
atsisėdi minties kertėje
ir nuvargęs alsuoji

nepajėgiu įžvelgti akių
tik tas žvilgsnis
Išblaško
prikelia
trikdo

ir ant skruosto
rasa
lyg kvėpuota 
ar verkta
akmeniu
mėnesiu
ilgesiu

tu grįžti
kai nelaukiu
kai užmiršus
imu sapnuoti

tas plazdėjimas 
virš galvos
lyg krentanti pkunksna
lyg pažadas
nuojauta

tu grįžti
stebiu medžių šokį

į širdį laša laukimas

tirpsta laikas
rytas nuslysta
veidu
atsiminimais

švinta
anamcara

2019-03-08 10:36:36

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): Adzius

Sukurta: 2019-03-12 09:12:11

Sužibo tarsi rasos lašelis, šioje vis labiau vystančioj žolėj...

Vartotojas (-a): daliuteisk

Sukurta: 2019-03-09 07:22:00

Ačiū, pasilgstu.
 

Vartotojas (-a): Nijolena

Sukurta: 2019-03-08 12:15:05

Gera skaityti tekstą, kuris subrandintas jausmų tikrumu. Iš savo patyrimo žinau, kad yra laikas rašyti, tačiau sodriausias tas laikas, kuris pilnas būties be žodžių. Laimingi gyvenantieji.