negaliu įžvelgt veido bruožų
tu grįžti kai miegu
atsisėdi minties kertėje
ir nuvargęs alsuoji

nepajėgiu įžvelgti akių
tik tas žvilgsnis
Išblaško
prikelia
trikdo

ir ant skruosto
rasa
lyg kvėpuota 
ar verkta
akmeniu
mėnesiu
ilgesiu

tu grįžti
kai nelaukiu
kai užmiršus
imu sapnuoti

tas plazdėjimas 
virš galvos
lyg krentanti pkunksna
lyg pažadas
nuojauta

tu grįžti
stebiu medžių šokį

į širdį laša laukimas

tirpsta laikas
rytas nuslysta
veidu
atsiminimais

švinta