Ypatingas

Seniai seniai kai buvau dar vaikas,
buvau toks nedidelis,
kad nieko neprisimenu – 
tik miglotai įvykius kelis:
 
kaip kieme žąsis ganau,
o šalia – mano ūgio vištos ir gaidys,
kuris dar ne kartą mane gąsdins
ir pas Mamą vaikys.
                                   
O kai jis pagaliau paskutinį kartą pragys,
esu jau nemažai pasiekęs vyras – 
ant pirštų galų atsistojęs
vienas atsidarau duris,
 
ir tai kasdien vis dažniau kartojas, 
turiu tvirtas tiesias kojas...
Nuo tada ir pradėjau suprasti esąs
ypatingas ir didelių galių turįs.
Langas Indausas

2018-06-28 16:01:51

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Moderatorius (-ė): Pakeleivis

Sukurta: 2018-07-01 10:53:24

 
Siužetukas smagus (vaikystės toliai, augimo pakopos), bet jame gali būti ir tokia vizija:
Tai mažo žmogaus (atradybinė, gal ir pasąmoninė) kovinė parengtis.
Amžinai ir tebeliekant mažu žmogumi.
Nes kad esi ypatingas visuomeninėje vištidėje – iliuzija. Milijonai, milijardai tokių ypatingų, klaidžiojančių atsiminimų ir įsivaizdavimų labirintuose, varstančių duris.

Vartotojas (-a): Papartis

Sukurta: 2018-06-29 22:49:43

Svarbiausia - suvokimas: nuo tada ir pradėjau suprasti esąs ypatingas ir didelių galių turįs...

Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas

Sukurta: 2018-06-29 10:39:32

Originalu.

Vartotojas (-a): atkaklioji

Sukurta: 2018-06-28 16:06:54

Ne kiekvienas tai supranta, arba supranta ne taip...