Gali karstelt

Kartais noris žodžius suguldyti ilgesnėm eilutėm
Ir nurimus pačiai po žydėjimu liepų gulėti.
Kažkuriam atminties vingy krustels – lyg kūdikis būtum,
Kada merkdavos akys mirgėjime lapų iš lėto...

Susapnuoti tas vasarų pievas, prikaišiotas smilgų,
Iš baltų debesų laimės pabaigas kurti.
Ir nuvyti mintis, kad kažko taip graudu, neramu ir vis ilgu,
Kai atsikerpa kregždė širdies nesiklausus kamputį...

Taip sapnuoti ilgai, kol sugrįžtu namo išsibarsčiusios dienos,
Burtų myli-nemyli ramunės žiede, o gal – būti-nebūti...
Vėl užgimtum iš naujo supratus – gyvenimas vienas,
Sužinojusi, kad net medus gali karstelt truputį...

2018 m. birželio 15 d.
 
Saulėlydis

2018-06-27 11:01:28

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): Papartis

Sukurta: 2018-06-28 15:41:38

Žmogaus gyvenimo realybė...

Vartotojas (-a): atkaklioji

Sukurta: 2018-06-28 15:05:09

Kartu - saldu, viskas šalimais, greta...

Vartotojas (-a): Rasojimas

Sukurta: 2018-06-27 22:07:59

toks sudėtingas kaip pats gyvenimas..tuom ir stiprus, ir teisingas...

Vartotojas (-a): spika

Sukurta: 2018-06-27 22:01:13

Norėjau parašyti į žinutes, nepasisekė Paskutinis posmas prašosi korekcijos: ...Taip sapnuoti ilgai, kol sugrįžtA namo...

Ir paskutiniame posme 2-4 eilutės nevienodas skiemenų skaičius, O šiaip patiko

Vartotojas (-a): jogasė

Sukurta: 2018-06-27 21:33:23

Ir karstelėjo tos ilgesnės eilutės.. Paskutinio posmelio pirmą eilutę skaityk, kaip nori, stringa. Sunkiai skaitosi, pasigendu sklandumo. Smilgų-ilgu?

Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas

Sukurta: 2018-06-27 16:36:23

Eilėse atsispindi visi žmogiškieji jausmai. 
Toks tas gyvenimas.