Tik žinau


Vėl bijūnų žiedais iškaišysiu
Tavo širdį ir tavo namus,
Palūkėsiu prie kryžkelės beržo,
Ir dalinsimės laimę perpus.
 
Kai alyvų šviesa širdį glosto,
Kai pakvimpa jazminų žiedai,
Aš tikiu, kad meni vėl jaunystę,
Tą, kuri  jau nuskrido... Žinai...
 
Nepareis, nepriskins žalių rūtų,
Nepaburs ir ramunių žiedais,
Tik menu, širdį vasara glosto
Gegužinių linksmais vakarais.
 
Dar nuskynę lelijų šakelę
Mintimis grįšim vėl atgalios,
Tik žinau, žiedais užsnigtas kelias
Praeities atminimą niūniuos...
Papartis

2018-06-12 20:21:28

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): bitėžolė

Sukurta: 2018-06-14 12:00:21

Kiek daug tikrų lietuviškų širdį puošiančių sentimentų - bijūnų, kryžkelės beržų, alyvų šviesos, jazminų žiedų, žalių rūtų, ramunių, lelijų šakelių... Gražu mūs Lietuvoj...

Vartotojas (-a): Audronaša

Sukurta: 2018-06-14 11:24:41

Gera dalintis laimę ir nelaimę perpus.

Vartotojas (-a): LaimuteM

Sukurta: 2018-06-13 10:40:17

Oi kaip viskas arti... ačiū už gražias eiles, gal ir gerai, kad ŽŽ jos vadinasi Jausmais..

Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas

Sukurta: 2018-06-12 22:43:58

Labai gražūs ketinimai ir gražus mostas - dalintis laimę perpus.