Vėl bijūnų žiedais iškaišysiu
Tavo širdį ir tavo namus,
Palūkėsiu prie kryžkelės beržo,
Ir dalinsimės laimę perpus.
 
Kai alyvų šviesa širdį glosto,
Kai pakvimpa jazminų žiedai,
Aš tikiu, kad meni vėl jaunystę,
Tą, kuri  jau nuskrido... Žinai...
 
Nepareis, nepriskins žalių rūtų,
Nepaburs ir ramunių žiedais,
Tik menu, širdį vasara glosto
Gegužinių linksmais vakarais.
 
Dar nuskynę lelijų šakelę
Mintimis grįšim vėl atgalios,
Tik žinau, žiedais užsnigtas kelias
Praeities atminimą niūniuos...