Regėjimas

Ta ramybė, tas medžiuos čiulbėjimas,
Rodos, grįžtančius žemėn regiu,
Ne paukščius – tik anapus išėjusius,
Gal išskridusius vėlių taku.  

Gal nebuvo jie niekur išėję,
Gal vaidenas – stebuklais tikiu,
Sudejavo tik lapuose vėjas,
Aš vilties kibirkštėlę degu.  

Tai kaštonų liepsnojančios žvakės
Žiebias, plieskiasi medžio malda,
Aš tavęs, mano mielas, netekus
It nendrelė audrų pučiama.  

Te nors vėjas man tyliai pasako
Tavo lūpom – eiva pas mane.    
bitėžolė

2018-05-15 12:50:59

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): KitaJūra

Sukurta: 2018-05-17 08:11:05

Jūsų jautriu regėjimu patikėjau

Vartotojas (-a): baltoji varnelė

Sukurta: 2018-05-16 11:33:33

Mieli prisiminimai.

Vartotojas (-a): Audronaša

Sukurta: 2018-05-15 12:57:19

Labai mielas, nostalgiškas.