Dar kylame

Santrauka:
Klasiokams, su kuriais prieš 25 metus palikom mokyklą...
Kai ima žydėti kaštonai,
Mintim sugrįžtu į mokyklą...
Jau ketvirtis amžiaus, o, rodos,
Palikom ją vakar... Va – tik ką...

Dainavom tada negalvodami
Išties, kas tos – tolumos, platumos*
Ir sodai žydėjo vienodai mums
Baltai – viso kito nematėme...

Dabar jau žili atsiliepiame
Į savo mokyklines pravardes.
Tankėja šešėliai po liepomis,
Ir kviečia užeit durys pradaros...

Bet mes dar tikrai nesileidžiame,
Pareinam trumpam – dar vis kylame.
Dainuokim, lai neš vėjas aidą tą,
Mūs žodžiai te perplėšia tylumą*

2018 m. gegužės 8 d.

-----------------------------------------------------------------------------------------
*Citatos iš Justino Marcinkevičiaus eilėraščio-dainos „Keliasi žemė“


Keliasi žemė ryto skambėjime.
Saulė sudraskė spengiančią tylumą,
Dar nepareiname, dar tik išėjome.
Dar nesileidžiame. Dar tiktai kylame.

Tolumos, tolumos! Platumos, platumos!
Amžinos amžinu laiko srovenimu.
Jūs — neaprėpiamos. Jūs — neužmatomos.
Sako, kad jus ir vadina gyvenimu.

 
Saulėlydis

2018-05-14 07:04:41

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): Vasara7

Sukurta: 2018-05-16 17:10:57

kaip čia yra.Vienai vaidenasi Kaip lietus, kitai Marcinkevičius.Prasikrapštykit akis damos ir išdrįskit pripažint tiesą ir Saulėlydžio talentą.

Vartotojas (-a): dulsineja

Sukurta: 2018-05-14 21:31:33

Jums įaugę į kraują remtis kitų kūryba... Tik tos 4 Marcinkevičiaus eilutės ir rimuojasi. Visos kitos - ne...

Vartotojas (-a): Gelmė

Sukurta: 2018-05-14 17:00:58

Panašu į tralialiuškas, kurias mes rašinėdavome, būdami vaikai, į vadinamus ,,atminimų" sąsiuvinius... Ir dar... Kodėl Jums kitąkart, kai remsitės Kaip Lietus kūryba, to nenurodžius, kaip šiuo atveju tai padarėte?