Netikėsiu

Kai per lietų gyvenimas supas,
Tyliai šnara žili ajerai
Ir kartoja man akys, ne lūpos –
Negerai, negerai, negerai...

Tai migla, o ne ašaros krenta, 
Sukas, skrieja pasaulis ratu, 
Pasakei, išgirdau aš dar kartą –
Mums nelemta gyventi kartu.

Išragauti norėjau laukimą, 
Vylių, aistrą, troškimą naktų,
Tik iš kur šitiek širdgėlos imas,
Pasakyti galėjai tik tu.

Negalvok – meilė rudenį miršta, 
Netikėsiu, aš lūpom liečiu
Tavo ilgesio paukštę sparnuotą, 
Vėl nutūpusią man ant pečių...
Vasara7

2018-03-09 21:03:56

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): Saulėlydis

Sukurta: 2018-03-12 23:28:02

Kodėl paprastas jaukumas ir nuoširdumas vadinami banalumu?..
Lengva, sklandi lyrika

Vartotojas (-a): poeta

Sukurta: 2018-03-10 17:13:50

Širdgėla labai stiprus jausmas, kai palieka, kai išvyksta gyventi kitur, kai atsisveikiname amžiams. Pažįstamas jausmas.

Vartotojas (-a): Jonas21

Sukurta: 2018-03-10 13:42:02

Krenta su kartą nesirimuoja. Ritmas stringa. Banalus darbas

Vartotojas (-a): herbera

Sukurta: 2018-03-10 13:20:55

pritariu Renai. Geras darbas

Vartotojas (-a): Rena

Sukurta: 2018-03-09 21:23:50

Puiki lyrika, pagardinta negęstančiu ilgesiu,..