Ant likimo kalvos

Už rytojaus akligatviai, skersgatviai, tolis,
Vienuma su rasota ankstybėj žole,
Pasilikę ten mėnuo ir žvaigždės kvatojas
Ir svaigina, svaigina, svaigina mane.
Nesustoju, kad vėl nepritrūktų man laiko,
Kad pažvelgus aukštyn kregždės suktų lizdus
Ir kaskart pakartočiau aš širdgėlą vaiko,
Pavėlavusio grįžti į savo namus.
Padejuosi, kad vasara baigias rugpjūtį,
Kad vijokliai ir vėl pasiilgo šalnos,
Tu, kaip visad, skubėjai į vasaros pjūtį,
Nors lyg stabas likai ant likimo kalvos. 
.................
 
Už rytojaus akligatviai, skersgatviai, tolis
Įrašyti į atmintį mano tėvų,
Ir lyg vaikas paklydęs aš maldą kartoju,
O, likime, nebausk, neatimki savų...
Vasara7

2017-12-06 12:53:58

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): Rasojimas

Sukurta: 2017-12-07 18:47:39

nepaprastos eilės, griebia už jausmų...į skrynutę!

Vartotojas (-a): Rasojimas

Sukurta: 2017-12-07 18:47:09

nepaprastos eilės, griebia už jausmų...į skrynutę!

Vartotojas (-a): Medis

Sukurta: 2017-12-07 18:29:30

it daina, net bandžiau paniūniuoti.

Vartotojas (-a): Rena

Sukurta: 2017-12-07 01:50:12

Puikios, šiltos eilės...

Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas

Sukurta: 2017-12-06 23:38:04

Švelni lyrika, gražus prašymas, kad likimas nebaustų.

Vartotojas (-a): Saulėlydis

Sukurta: 2017-12-06 23:03:30

Nesenkančios jūsų mintys.. Gražu.

Vartotojas (-a): bitėžolė

Sukurta: 2017-12-06 20:25:58

Puiki, nepaprasta poezija.

Vartotojas (-a): Audronaša

Sukurta: 2017-12-06 15:44:12

Jausmingos, išraiškingos eilės, gilūs išgyvenimai.

Vartotojas (-a): KitaJūra

Sukurta: 2017-12-06 15:12:51

...stipriai per jausmus... AČIŪ