Už rytojaus akligatviai, skersgatviai, tolis,
Vienuma su rasota ankstybėj žole,
Pasilikę ten mėnuo ir žvaigždės kvatojas
Ir svaigina, svaigina, svaigina mane.
Nesustoju, kad vėl nepritrūktų man laiko,
Kad pažvelgus aukštyn kregždės suktų lizdus
Ir kaskart pakartočiau aš širdgėlą vaiko,
Pavėlavusio grįžti į savo namus.
Padejuosi, kad vasara baigias rugpjūtį,
Kad vijokliai ir vėl pasiilgo šalnos,
Tu, kaip visad, skubėjai į vasaros pjūtį,
Nors lyg stabas likai ant likimo kalvos. 
.................
 
Už rytojaus akligatviai, skersgatviai, tolis
Įrašyti į atmintį mano tėvų,
Ir lyg vaikas paklydęs aš maldą kartoju,
O, likime, nebausk, neatimki savų...