Gruodžio rapsodija

Šešėliai artinasi tamsumoj nakties,
Gaili melodija ir šokis medžių lėtas,
Praskirk šakas ir lauki pilnaties,
Kadais išnyko pėdsakas saulėtas.
Aviečių skonis lūpose žiemos,
Pakloja gruodis baltą maršką sniego,
Skaičiuoju sniegules lig vėlumos,
Pakol sapnai akloj tyloj užmiega.
Jausmai užplūsta, ta naktis gili
Neleidžia sopuliui baltam kely paklysti,
Sugauki vėją saujon, jei gali,
Kaip būdavo giliom naktim vaikystės.
...................

Šešėliai artinasi tamsumoj nakties,
Paliečia tylą sunkios rankos medžių,
Tik nesakyki, kad dabar gailies
Žiemos gilios, pamiršęs mūsų pradžią...
Vasara7

2017-12-04 20:56:23

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): Mira Mira

Sukurta: 2017-12-06 05:57:43

Sugauki vėją saujon, jei gali...

Su siaubu galvoju, kad tik jį ir gaudžiau visą gyvenimą, nuo vaikystės. Ačiū, Labai patiko.
 

Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas

Sukurta: 2017-12-05 23:43:05

Graži ta gruodžio rapsodija.

Vartotojas (-a): herbera

Sukurta: 2017-12-05 14:14:35

Šios autorės kūryba visada super ,kad ir šita frazė ,,...neleidžia sopuliui baltam kely paklysti...

Vartotojas (-a): bitėžolė

Sukurta: 2017-12-05 12:13:36

Tai didinga poezija.

Vartotojas (-a): Audronaša

Sukurta: 2017-12-05 08:56:48

Ir man žiema daug ką primena, gražu.

Vartotojas (-a): Girliandų Meistras

Sukurta: 2017-12-05 00:58:44

Gruodžio, nereiškia, kad žiemos.

Vartotojas (-a): kaip lietus

Sukurta: 2017-12-04 23:49:50

Nesakau, kad blogai rašot, gink Dieve, bet čia turbūt geriausia ką skaičiau. Ar man nuotaika tokia - super.