Šešėliai artinasi tamsumoj nakties,
Gaili melodija ir šokis medžių lėtas,
Praskirk šakas ir lauki pilnaties,
Kadais išnyko pėdsakas saulėtas.
Aviečių skonis lūpose žiemos,
Pakloja gruodis baltą maršką sniego,
Skaičiuoju sniegules lig vėlumos,
Pakol sapnai akloj tyloj užmiega.
Jausmai užplūsta, ta naktis gili
Neleidžia sopuliui baltam kely paklysti,
Sugauki vėją saujon, jei gali,
Kaip būdavo giliom naktim vaikystės.
...................

Šešėliai artinasi tamsumoj nakties,
Paliečia tylą sunkios rankos medžių,
Tik nesakyki, kad dabar gailies
Žiemos gilios, pamiršęs mūsų pradžią...