Vilties lesiojimas

Ryte prie stalo sėdim mudu –tylim.
Jau valanda ar dvi – labai seniai.
Už lango čiulba paukščiai. Gal dagiliai.
Varnėnai gal... Bet, aišku, ne varnai.
 
Kavos puodelių tirščiuose nusėda
Tik sunkios mintys. Plauni ir nėra...
Jau vakarėja. Ūbauja pelėda.
Baublys galbūt... Užgroju gitara
 
Giliai viduj. Bet nieks, deja, negirdi...
Nuo paukščių čiulbesio jau pailsau,
Nes inkilas ir lizdas – mūsų širdys,
Tenai nakvoti skrendame kas sau...
 
Ir taip kasnakt. Rytais vėl tenka kilti
Išbudinti dar miegančių gaidžių.
Ir misti ne grūdais – lesioti viltį,
Ir apsimesti, kad tave girdžiu.
 
O tu taip pat apsimeti. Tad rojus –
Rytiniame puodelyje kavos...
...............................................................
 
Ak, geriau būčiau niekad nemiegojęs
Ir negalvojęs, ką kiti galvos...
 
2017 m spalio 17 d.
kaip lietus

2017-11-22 08:20:09

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas

Sukurta: 2017-11-23 11:53:51

Puikios eilės, kaip visada,
Visą gyvenimą buvo mano moto - nekreipti dėmesio į tai, ką kiti galvos, bet kaip aš pati juosiuosi pasielgusi vienaip arba kitaip.

Vartotojas (-a): Vasara7

Sukurta: 2017-11-22 21:10:14

gražiai palesiojot, prasmingai...

Vartotojas (-a): Rena

Sukurta: 2017-11-22 18:45:58

Sudėjus visus komentarus, gaunasi skausminga, vaizdinga, daininga, o visumoje atmiešta ilgesiu, tačiau viltinga...O gal?

Vartotojas (-a): Medis

Sukurta: 2017-11-22 12:11:43

Kaip visada - dainingai

Vartotojas (-a): eglute7

Sukurta: 2017-11-22 11:00:37

Vaizdingi pasičiulbėjimai... :)
 

Vartotojas (-a): aurimodalia

Sukurta: 2017-11-22 10:20:06

Plojam atsistoję !

Vartotojas (-a): Audronaša

Sukurta: 2017-11-22 09:45:29

skausmingas vilties lesiojimas.