Tyla rudens.
Miglotas rytas apkabina tyliai...
Nurimk, kažkas lyg kužda... ir atleisk.
Ir aš tyliu,—
Toks tolimas tas horizontas.
Nebematyt žvaigždžių per darganas dangaus.
Nemiegu,— mintys šėlsta, skrieja...
Nukritęs lapas nuo obels šakų.
Aš ne viena. Tokių tiek daug aplinkui.
-------------------------------------------
Ruduo, nuvilkęs rūbą nuo širdžių.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Saulėlydis
Sukurta: 2017-11-02 22:07:01
Skaidrus graudumas apėmė...
Vartotojas (-a): Audronaša
Sukurta: 2017-11-02 11:22:19
Labai gražios eilės.
Vartotojas (-a): Astra
Sukurta: 2017-11-01 20:43:34
Jauki rudens tyla, nors ir darganotas dangus, bet čia ruduo, atrodo, gražus ;)
Vartotojas (-a): Vasara7
Sukurta: 2017-11-01 18:54:30
labai gražios eilės, daug jausmingumo
Vartotojas (-a): daliuteisk
Sukurta: 2017-11-01 06:25:19
Visus mus veikia kitimai gamtoje; rudens ramybė savaip jauki, nešanti atilsį