Tyla rudens.
Miglotas rytas apkabina tyliai...
Nurimk, kažkas lyg kužda...  ir atleisk.
Ir aš tyliu,—
Toks tolimas tas horizontas.
Nebematyt žvaigždžių per darganas dangaus.
Nemiegu,— mintys šėlsta, skrieja...
Nukritęs lapas nuo obels šakų.
Aš ne viena. Tokių tiek daug aplinkui.
-------------------------------------------
Ruduo, nuvilkęs rūbą nuo širdžių.