Santrauka:
Kai nejučia išeina anapilin mylimas žmogus.
kai lašnos žvaigždėmis
tu džiaugsmingai iš miego nubusi
mano šypsena blės
tavo vyzdžių žalsvam ekrane
tik dabar kiek kitaip
drugeliu tau ant riešo nutūpsiu
iš trapumo sparnų
tu lengvai atpažinsi mane
ir žiūrėsi ilgai
vakarais pro rasojantį langą
į mieguistų žvaigždžių
sidabruojančias toly brydes
aš kvatodama kilsiu
į žibuoklėmis kvepiantį dangų
tau palikusi žemėj
savo pėdų linksmas žinutes
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Audronaša
Sukurta: 2017-10-09 11:59:42
Sugraudinot.
Vartotojas (-a): Eiliuotoja
Sukurta: 2017-10-08 15:41:30
Jautru, sakralu, subtiliai išsakyta.
Vartotojas (-a): baltoji varnelė
Sukurta: 2017-10-08 15:36:27
Visi mes tikimės kažkada kažkuo sugrįžti, Jūsų sugrįžimas lengvas ir gražus - drugeliu.
Vartotojas (-a): bitėžolė
Sukurta: 2017-10-08 08:33:25
Yaptingi ir pakylėti žodžiai - krinta į širdį.
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2017-10-08 07:21:43
Gera eilėdara parinkta, dėkinga tokioms eilėms. Manau, kad neparinkta, o tiesiog taip išeina... Ir labai gerai išeina.
Vartotojas (-a): Saulėlydis
Sukurta: 2017-10-07 23:33:25
Nuoširdu ir jausminga... Tokios mintys gelbsti išgyvenant netektį.
Vartotojas (-a): poeta
Sukurta: 2017-10-07 23:05:48
Jūsų eilės tikra paguoda
Vartotojas (-a): Vasara7
Sukurta: 2017-10-07 20:25:15
puiki, jausminga lyrika
Moderatorius (-ė): KitaJūra
Sukurta: 2017-10-07 19:54:09
gražios Jūsų linksmos žinutės iš dangaus liūdiniems mylimiesiems