Kai nubusi...

kai lašnos žvaigždėmis
tu džiaugsmingai iš miego nubusi
mano šypsena blės
tavo vyzdžių žalsvam ekrane
tik dabar kiek kitaip
drugeliu tau ant riešo nutūpsiu
iš trapumo sparnų
tu lengvai atpažinsi mane
 
ir žiūrėsi ilgai
vakarais pro rasojantį langą
į mieguistų žvaigždžių
sidabruojančias toly brydes
aš kvatodama kilsiu
į žibuoklėmis kvepiantį dangų
tau palikusi žemėj
savo pėdų linksmas žinutes
Užuovėja