Pamiršusi

 
Atleisk, jei kažkada tavęs nesupratau –
Tada tikrai labai norėjau miego –
Lyg bitė ta, kuri neradusi medaus,
Galop pajuto –
Vasara prabėgo.
 
Ir netikėjo ji, kad vėl ateis kita –
Žinojo puikiai –
Jau padarė viską
Likimo skirtą.
Liko galbūt valanda,
Akimirksnis saulėtekiui sutviskus
Tarp obelų numetusių rausvus žiedus...
 
Na, taip –
Dar buvo liepžiedžiai, net astros...
 
Bet niekas nepasikartos per tuos metus
Ir metų tų pačių taip pat nerastum...
Todėl aš tąsyk paprasčiausiai užmigau –
Sapnai ne tik ramina –
Ir grąžina...
............................................................................
 
Ir ropinėjo bitė širdimi žmogaus
Pamiršusi, ką jie abudu žino....
 
2017 m. rugsėjo 10 d.
 
kaip lietus

2017-09-13 12:23:31

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas

Sukurta: 2017-09-14 20:39:43

Nerealiai gražus...toks gilus...

Vartotojas (-a): Vasara7

Sukurta: 2017-09-14 12:36:05

ir mane pavergė pabaiga...

Vartotojas (-a): eglute7

Sukurta: 2017-09-13 21:59:18

Pabaiga - superinė! :)

Vartotojas (-a): KitaJūra

Sukurta: 2017-09-13 21:09:11

ta ropinėjanti bitė gardžiai pasaldino mano vakarą :) ačiū

Vartotojas (-a): bitėžolė

Sukurta: 2017-09-13 20:18:17

Ypatingi žodžiai.

Vartotojas (-a): Audronaša

Sukurta: 2017-09-13 12:52:26

Ęsu pakerėta, nuostabios eilės.