Atleisk, jei kažkada tavęs nesupratau –
Tada tikrai labai norėjau miego –
Lyg bitė ta, kuri neradusi medaus,
Galop pajuto –
Vasara prabėgo.
 
Ir netikėjo ji, kad vėl ateis kita –
Žinojo puikiai –
Jau padarė viską
Likimo skirtą.
Liko galbūt valanda,
Akimirksnis saulėtekiui sutviskus
Tarp obelų numetusių rausvus žiedus...
 
Na, taip –
Dar buvo liepžiedžiai, net astros...
 
Bet niekas nepasikartos per tuos metus
Ir metų tų pačių taip pat nerastum...
Todėl aš tąsyk paprasčiausiai užmigau –
Sapnai ne tik ramina –
Ir grąžina...
............................................................................
 
Ir ropinėjo bitė širdimi žmogaus
Pamiršusi, ką jie abudu žino....
 
2017 m. rugsėjo 10 d.