Laukų ramunei

Laukų ramune, ir kas gi tau nerašė,
Nebūrė meilės žiedlapiais baltais,
Kada širdis kvailutė vien jos prašė
Ir veržės saulėn vyturio sparnais?
 
Ką pasakyt tada jaunam galėjai?
Pasakius „NE“, juk būtum nusviesta.
Pakėlė žiedlapį užklydęs vėjas,
Tą, paskutinį, su žinia gera.
 
Kas būtų pievos, tėviškės palaukės,
Jei nesutikčiau jūsų pakelėj.
Ateina vasara ir aš žinau, kad laukiat
Sugrįžtančio gimtinėn manęs vėl.
 
Tiktai dabar ramunių skint nereikia,
Lai džiaugias akys vasaros sniegu,
Gerai žinau, rodos, girdžiu, kas šaukia,
Jeigu ilgiau kelionėj užtrunku.
skroblas

2017-07-25 00:30:05

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): poeta

Sukurta: 2017-07-25 22:18:55

Dieviška lyrika, ačiū

Vartotojas (-a): KitaJūra

Sukurta: 2017-07-25 08:19:19

Romantiškai prasideda mano rytas. Ačiū

Vartotojas (-a): Audronaša

Sukurta: 2017-07-25 07:47:24

Nostalgiškas mielas.