Kada dainuoja vėjas

Santrauka:
Skiriu J.
Tu niekad neužmiršk ką atmeni:
Šešupę, pievas, šlamesį beržų...
Turėki atmintį it akmenį,
Suspausk delne, kai taps jisai mažu.
 
Ir niekad nesakyk: „Negrįšiu jau...“
Parves tave dar protėvių dvasia
Pražydusi erškėtrože ties kryžiumi
Lyg Suvalkijos žemė dainose.
 
Tartum daina, kurią vaikystėje
Niūniuodavo prie lopšio tau mama.
Išeidami mes juk paklystame...
Ir tu savy klydai išeidama.
 
Ne, ne todėl, kad kelias tolimas
Ir ne todėl, kad svetimas šalis –
Mes šypsomės, saviems pamojame –
Išties sunkumą nešamės...
..............................................................................
 
Keli
Tą savo akmenį, bet paneši
Ir virsta jis po to mažu mažu...
Bet vis girdi Šešupę šnekant, šlamesį,
Kada dainuoja vėjas Suvalkijoj tarp beržų...
kaip lietus

2016-12-27 01:27:39

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): semema

Sukurta: 2016-12-27 20:22:34

Turėti atmintį it akmenį,
, kol taps jisai mažu...
 -  išmedituota

Vartotojas (-a): skroblas

Sukurta: 2016-12-27 20:18:08

Ir vėl puikus, tiesiog be priekaištų.

Vartotojas (-a): Užuovėja

Sukurta: 2016-12-27 15:31:35

Aš visada kūrinyje ieškau emocijos. Man tai - svarbu. Kartais perskaitai visą eilėraštį ir nieko negali pasakyti. Nėra nė emocijos, nė svorio. Kaip lietaus eilės jau nuo pirmųjų sakinių prikausto ir vis skaitydamas galvoji, kas dar, na kas dar???? Puikiai, Nežinau ką galėčiau daugiau pridurti. Ačiū autoriui.

Vartotojas (-a): Vasara7

Sukurta: 2016-12-27 15:30:03

nuostabiai dainuoja tas vėjas Suvalkijoj

Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas

Sukurta: 2016-12-27 12:48:21

Nuostabus kūrinys.

Vartotojas (-a): atkaklioji

Sukurta: 2016-12-27 10:06:41

O Šešupė - viskas taip artima, pažįstama...

Moderatorius (-ė): Saulėlydis

Sukurta: 2016-12-27 05:12:59

Paprasta, lyriška, lietuviška... Dvelkia klasika. 
Ir kaip čia negrįžt... ?