Santrauka:
Niūria dieną - mintys dar baisesnės...
Sustabdyti laiką, sugauti vėją –
svajonė atklydusi iš nebūties –
tyloje metai kažkur nuskubėjo –
likai su savastimi paskutinėje
atkarpoje – išties?.. Todėl gaudai
šešėlius vasaros kaitroj ar gilioje
žiemoj trumpiausios dienos metu –
nesupratai, ko vieniša siela norėjo –
tik maža dulkele skriejai aplink ratu...
...................................................
Žemės lopinėlis priglaudė mielai: įleidai
šaknis giliai kaip šimtametis medis nykus,
apkerpėjęs – talžomas audrų, vėtrų –
tylios būties apsuptyje skaičiuoji
tolstančius laiko ratus...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas
Sukurta: 2016-12-10 12:38:16
Nors ir labai graži skaičiuotė, bet gal reikėtų pakeisti kita skaičiuote, tarkime, ko atsisakysiu ir paleisiu šiais metai, pvz. norą būti tobulai ir leisiu sau būti savimi, baimę įgyvendinti savo svajones, atgyvenusias nuostatas, netikrus draugus ir pan.
Iki švenčių beliko labai nedaug laiko, reikia apmąstyti, kuo pasipuošiu, koks bus stalas ir t. t.
Vartotojas (-a): Vasara7
Sukurta: 2016-12-09 17:34:17
taip gerai, kai turim lopinėlį, kur įleidžiam šaknis, todėl net niūrią dieną jis supa mus ir šildo
Vartotojas (-a): lašasdangaus
Sukurta: 2016-12-09 14:30:26
"Tylios būties apsuptyje" gimsta tokios eilės... gražu.
Vartotojas (-a): bitėžolė
Sukurta: 2016-12-09 11:27:53
Sudėtinga skaičiuotė, neprimenanti vaikiško žaidimo, verčianti giliai pamąstyti...
Vartotojas (-a): giedrex26
Sukurta: 2016-12-08 17:06:06
...žmogaus būties trapumas...,,talžomas audrų irvėtrų''...laiko rate iš gelmių pažvelgta poetiška širdimi...jautriai ir gražiai..