Sustabdyti laiką, sugauti vėją –
svajonė atklydusi iš nebūties –
tyloje metai kažkur nuskubėjo –
likai su savastimi paskutinėje
atkarpoje – išties?.. Todėl  gaudai
šešėlius vasaros kaitroj ar gilioje
žiemoj trumpiausios dienos metu –
nesupratai, ko vieniša siela norėjo –
tik maža dulkele skriejai aplink ratu...
...................................................
Žemės lopinėlis priglaudė mielai: įleidai
šaknis giliai kaip šimtametis medis nykus,
apkerpėjęs – talžomas audrų, vėtrų –
tylios būties apsuptyje skaičiuoji
                   tolstančius laiko ratus...