Nežinau, kaip turėčiau prašyt,
Kad liūdni neraudotų langai.
Jau atrodė – netrukus... gal ryt
Pusnyse smegs užmigę laukai...
Bet ir vėl...
Pilkuma ir lietus.
Ir nuo laiko pageltę laiškai...
Ne akim – atmintim juos skaitai.
Varva ilgesiu toliuos miškai.
Širdimi sulaikyt vis bandai,
Išmaldaut sulėtėt minutes,
Snaigių šokio miražą pratęst,
Bet...
Vis verkia ir verkia langai...
- - -
Seną nuotrauką rankoj vartai –
Nebe tie mes... Tikriausiai nebus...
Nei žiema tokia pat,
Nei dangus...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Vasara7
Sukurta: 2016-12-09 17:42:08
taip puikiai atskleista šių dienų nuotaika...įsijaučiau
Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas
Sukurta: 2016-12-09 15:29:34
Gruodyje ir anksčiau būdavo visokių orų. Prisimenu vaikystėje kartą per Kūčias pasnigo nebe laikinas sniegas ir pirmą kartą pašalo. Kaip mes džiaugėmės, kad baigėsi purvas.
Labai gražus noras, eilės taip pat.
Vartotojas (-a): Medis
Sukurta: 2016-12-08 17:17:51
Graži lyrika
Gal rašyčiau:
Seną nuotrauką rankoj vartau...Anei dangus....(prieičiau, kaip ir pradžioj, prie savęs...)
Vartotojas (-a): Rena
Sukurta: 2016-12-08 15:12:21
Tokią niūrią dieną ir kūrinys įtaigus verkiantiems langams ir varvantiems miškams...
Prisimenant tolimą praeitį, nebuvo tokio gruodžio ir Kalėdų...Gilios pusnys ir speigai tuomet vyravo...
Vartotojas (-a): Žalvarnė
Sukurta: 2016-12-08 14:54:49
Tai jau taip — nebebus... Amžinas ilgesys...
Vartotojas (-a): Saulės eldija
Sukurta: 2016-12-08 13:38:07
Jautriai
Vartotojas (-a): atkaklioji
Sukurta: 2016-12-08 13:26:42
Pabaiga - stipri...