Ak, mergaite lininiais plaukais,
Rausvais skruostais, nugairintais vėjo,
Kur šiandieną viena tu blaškais?
Rudenėjančios liūdi alėjos,
Nes padangė asfalto spalvos,
Apsiniaukusiu veidu – į upę...
Nebijai, ką kiti pagalvos,
Kaip kiti pažiūrės – tau nerūpi.
Ir todėl atsisegus eini
Savo paltą, pametusi šalį.
Vis meni, praeitim gyveni...
Bėga laikas, praeina pro šalį.
Žvilgsniu ieškai: galbūt ten jisai?
Akys jo, kurios primena giedrą?
Taip kasdien... Jau ieškot pailsai.
Šakomis liepų medūs nurieda,
Nes padangė asfalto spalvos,
Apsiniaukusiu veidu – į upę...
..........................................................................
Ant pageltusių lapų krūvos
Lyg šešėlis gyvenimas klūpo.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Žalvarnė
Sukurta: 2016-11-23 18:50:08
Jautriai, net skaudžiai... Ir, kaip visada, labai...
Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas
Sukurta: 2016-11-22 20:40:58
Labai vaizdingas ir romantiškas kūrinys. Tad pagarbiai imu į glėbį su visa lapų krūva ir nešu į stebuklingą savo skrynelę. Ačiū.
Vartotojas (-a): Vasara7
Sukurta: 2016-11-22 20:00:43
ir aš pasidėsiu, labai labai...
Vartotojas (-a): atkaklioji
Sukurta: 2016-11-22 14:23:27
O, kaip jautriai - dedu į taupyklę...
Vartotojas (-a): Eiliuotoja
Sukurta: 2016-11-22 13:14:20
Pasiimu be komentaro. Ačiū.
Vartotojas (-a): Rena
Sukurta: 2016-11-22 10:03:35
Lengvas, rudeninis mergaitės pasivaikščiojimas...
Vartotojas (-a): Saulėlydis
Sukurta: 2016-11-22 05:10:37
Skaitosi lengvai, bet mintis ne tokia lengva.. Meilė ir ilgesys iki beprotybės..iliuzijų vaikymąsis... O pabaiga, kaip ir daugumos Jūsų eilių, parklupdo ir mane.