Ak, mergaite lininiais plaukais,
Rausvais skruostais, nugairintais vėjo,
Kur šiandieną viena tu blaškais?
 
Rudenėjančios liūdi alėjos,
Nes padangė  asfalto spalvos,
Apsiniaukusiu veidu – į upę...
 
Nebijai, ką kiti pagalvos,
Kaip kiti pažiūrės – tau nerūpi.
Ir todėl atsisegus eini
Savo paltą, pametusi šalį.
Vis meni, praeitim gyveni...
 
Bėga laikas, praeina pro šalį.
 
Žvilgsniu ieškai: galbūt ten jisai?
Akys jo, kurios primena giedrą?
Taip kasdien... Jau ieškot pailsai.
Šakomis liepų medūs nurieda,
 
Nes padangė  asfalto spalvos,
Apsiniaukusiu veidu – į upę...
..........................................................................
 
Ant pageltusių lapų krūvos
Lyg šešėlis gyvenimas klūpo.