Žmogus, nešantis viltį. Kunigas Alfonsas Lipniūnas

Jis malda suplėšė nuodėmių tinklą tankų
Ir parodė į Motinos širdį įsmeigtus kančios kalavijus.
Meldė Sūnų pažvelgti į nuo pykčio pajuodusį dangų,
Kad Tėvynėje nustotų beviltiškai ašarom lijus.
 
Atsikandęs gyvenimo duonos kąsnį rūpų ir sprangų,
Jis nešlovino turtų tuščiai lyg Vergilijus.
Po darbų dažnai nepakeldavo pavargusių rankų,
Bet ant balto lapo raidėm lijo Viešpaties meilės lelijos.
 
Tikiu, dar aidės šventovių skliautais jo vardo novena,
Lyg Sveika Marija oriai ištarta Aušros Vartuos.
Tikiu, dar Dievas siųs Lietuvai šventą žmogų ne vieną, 
Tikiu, su jais Kunigas vargstantį žmogų užstos. 
 
Langas Indausas

2016-09-30 23:12:53

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): Pakeleivis

Sukurta: 2016-10-01 10:20:20

Idėja įdomi – į temą pažvelgti per pasišventusią asmenybę. Bet, nežiūrint viltingo baigiamojo posmo, na, dar Viešpaties meilės lelijų ant lapo, raiška gana tiesioginė, atpasakojamoji.