Sunaikina žvakę ugnis,
O naktis vis ridena
Nemigos gniūžtes
Į aukščiausią kalną.
Ten stovi
Kreivi besmegeniai,
Žvelgia į tylą
Pro rožines užuolaidas.
Perdėlioja
Skyrybos ženklus
Tavo knygoje
Išplėštais lapais.
Kol gegutė
Nutrūkusi nuo grandinės
Palieka
Juodą laiko angą.
Tada girdi,
Kaip kaimynas tvatina sieną.
Triskart apsivertęs
Supranti,
Jog tai tavo širdis
Prispausta,
Bet dar plaka
Kairiau ašies...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): baltoji varnelė
Sukurta: 2016-09-25 11:21:00
Daugelį iš mūsų aplanko keistos nemigos, o Jūsų gegutė iš laikrodžio išskrido - ką jau kalbėti
apie besmegenius...Ši nemiga verta gimusio eilėraščio, ačiū.
Vartotojas (-a): Kapsė
Sukurta: 2016-09-24 12:35:30
Kartais nakties kliedesiai dienos rūpesčiu tampa.O eilėraštis iš tikrųjų įdomus savo kitoniškumu.
Vartotojas (-a): Vasara7
Sukurta: 2016-09-24 10:20:32
toks kitoniškas ir labai įdomus
Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas
Sukurta: 2016-09-24 08:38:17
Sudėtinga per miegus neatsigulti ant kairiojo šono, nors lyg ir negalėtų turėti didelės įtakos, nes žmogaus širdis yra ne kairėje pusėje. Ji yra už krūtinkaulio, tarp dešiniojo ir kairiojo plaučių.
Reikia stiprinti širdį vitaminais ir mildronate kapsulėmis.
Eleginis, mielas kūrinys.