Ant lango virkdanti čiurkšlė
Nutįsta tarsi lauko kelias,
Vos delnu pridengi akis –
Išvinguriuoja dvi vagelės.
Sustoja laikas nejučia,
O prieš akis – nutolę metai.
Sode pakibusi delčia
Vis dyla, kol nulūžta ragas.
Ir vėl kartoja iš pradžių
Apsunkęs mėnuo savo ciklą...
Rudens čiurkšlė, o aš girdžiu –
Kaip vėjo paukštis beldžia stiklą.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): delioren
Sukurta: 2015-12-01 15:55:55
Puikiai pamatyta- nulūžta ragas...
Vartotojas (-a): giedrytė
Sukurta: 2015-11-30 22:07:17
Labai patiko.
Vartotojas (-a): herbera
Sukurta: 2015-11-30 13:24:21
,,delčia vis dyla, kol nulūžta ragas" -puiki frazė
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2015-11-30 11:27:47
Supratau potekstę. Tiesa, metai kuo toliau, tuo didesne čiurkšle teka. O sparnai vis tiek lieka. Klausimas tik: o ar dar galima pakilti (ne mintyse)?