Ant lango virkdanti čiurkšlė
Nutįsta tarsi lauko kelias,                
Vos delnu pridengi akis –
Išvinguriuoja dvi vagelės.
 
Sustoja laikas nejučia,
O prieš akis – nutolę metai.         
Sode pakibusi delčia
Vis dyla, kol nulūžta ragas.
 
Ir vėl kartoja iš pradžių
Apsunkęs mėnuo savo ciklą...             
Rudens čiurkšlė, o aš girdžiu –          
Kaip vėjo paukštis beldžia stiklą.