Blizga tirpstantis ledas,
Treška — juo ateinu.
Laiko tėkmę pametęs
Gyveni laukimu.
Aušta žydinčios aušros
Baltumu, baltumu.
Kas pasauly balčiausias?
Siela ieško namų...
Plyšta dangiška skraistė
Tarp miškų ir laukų.
Ar galėtume neteisti
To, kas buvo klaiku?
Ar galėtum paleisti?
Ar galėtum pamilt
Savo sielą ir laisvę
Ir iš naujo pakilt?
Blizga ledas lyg stiklas —
Tuoj ištirps, išgaruos.
Siela ilgis ir tikis
Šventės Žemės namuos.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): spika
Sukurta: 2015-01-13 23:00:15
Perskaičiau vienu įkvėpimu , toks – išsiveržęs iš širdies gelmių
Vartotojas (-a): herbera
Sukurta: 2015-01-13 17:17:40
Nuskambėjo lyg akordu
Vartotojas (-a): Vlabur
Sukurta: 2015-01-13 14:46:29
Ar galėtum neteisti (trečiajame posme)