Blizga tirpstantis ledas,
Treška — juo ateinu.
Laiko tėkmę pametęs
Gyveni laukimu.

Aušta žydinčios aušros
Baltumu, baltumu.
Kas pasauly balčiausias?
Siela ieško namų...

Plyšta dangiška skraistė
Tarp miškų ir laukų.
Ar galėtume neteisti
To, kas buvo klaiku?

Ar galėtum paleisti?
Ar galėtum pamilt
Savo sielą ir laisvę
Ir iš naujo pakilt?

Blizga ledas lyg stiklas —
Tuoj ištirps, išgaruos.
Siela ilgis ir tikis
Šventės Žemės namuos.