Šviesos gimtis
Prasmė
Atgimsta spalvose
Ir nuvilnija gijomis
Per erdvę.
Gyvybė
Tyliai kalbasi
Apyaušryje su skliautu,
Kur merdi
Sekundėm
Silpstanti tamsa,
Dar nepranykus ties riba
Savam karališkam vualy.
Erdvė atgims, deja...
Juodam pulsaro vyzdyje!
* * *
Ir tai kartojasi
Be galo...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Felicija Ivanauskienė
Sukurta: 2015-01-16 11:05:50
Gyvybė - amžinume, spalvose, dialoge su gamta. Svarbiausia - jos atgimimo prasmė.
Dėkui.
Vartotojas (-a): Langas Indausas
Sukurta: 2015-01-14 13:56:11
bet nįdomu.
Vartotojas (-a): bitėžolė
Sukurta: 2015-01-13 10:42:20
Amžina šviesos ir tamsos priešprieša - kas ką. Amžina, matyt, tai, kam lemta niekada neištrūkti iš kartojimosi rato. Įspūdinga!`
Vartotojas (-a): Rena
Sukurta: 2015-01-12 22:12:17
Prasmė
Atgimsta spalvose
Ir nuvilnija gijomis
Per erdvę...
Nežinojau, kad rašote poeziją...
Vartotojas (-a): Užuovėja
Sukurta: 2015-01-12 20:05:14
Koks puikus švitimas. Keista, šiandien parašiau eilėraštį, pavadinimu" Švinta." Kažkoks mistinis sutapimas.