Šviesos gimtis

Prasmė
Atgimsta spalvose
Ir nuvilnija gijomis
Per erdvę.
Gyvybė
Tyliai kalbasi
Apyaušryje su skliautu,
Kur merdi

Sekundėm
Silpstanti tamsa,
Dar nepranykus ties riba
Savam karališkam vualy.

Erdvė atgims, deja...
Juodam pulsaro vyzdyje!


*  *  *

Ir tai kartojasi
Be galo...
Vlabur