Bandai kartroť, kad spalis — ne ruduo,
Kad ne visiem vēnodai šindei šalta,
Nusbodą laikrādžiam meluoť,
Kad raikia atsibusť ir keltis.
Kuproti medžiai pametę metus,
Ā pakelėm aštriai galūstas gruodas,
Susopą akmenys, nebežinai, kadu
Nugyvenai, kas duota, kas neduota,
Kas bus ar nebebus, tiktai tekēs
Kaip kraujas neažgyjunčiās sekundēs,
Gyvenimų barstysma unt rēkēs
Kasdienēs duonās, nieką neapskundį
Ir neišdāvį, rūdenią naktīm
Čiužēs sušalį debesys par dungų,
Mēnulią šūkę insibes širdin,
Ir žodžiai sutrupēs nebeaplunkį.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Vasara7
Sukurta: 2014-12-06 10:01:26
labai gražu
Vartotojas (-a): vaidilutė
Sukurta: 2014-12-05 19:07:52
Gera skaityt, kai viskų suprunti
Vartotojas (-a): Eiliuotoja
Sukurta: 2014-12-05 13:21:16
Kaip gerai, kad viską supratau be vertėjo. Labai gerai nupaišytas paveikslas...
Vartotojas (-a): herbera
Sukurta: 2014-12-05 11:36:37
„kas bus ar nebus, tekes sekundes...“ Geras.
Vartotojas (-a): Ažeras
Sukurta: 2014-12-05 10:06:28
Atrode, kad niekuom jau mani nebenustebinsi, ale klydau.
Čiužēs sušalį debesys par dungų,
Šitu frazi mani damušei.