Musė, širšė ir šuniukai

Kartą buvo broliai du,
Lakstė, dūko tarp žolių,
Kai pamatė rainą širšę,
Puolė vytis ją įniršę.
 
Sklinda šauksmas:
— Au au au,
Griebkim musę kuo greičiau,
Kad nezvimbtų ir nezystų,
Prie mažų šunų nelįstų!
 
Tik sugavo, tuoj pat cypia:
— Ši pabaisa turi dyglį!
Oi, kaip skauda nosies galą,
Teks ją kišt į šaltą balą!
 
Vyresnysis brolį moko:
— Nepamirški ir žinoki —
Skaudžiai gelia visada
Širšė, bitė ir vapsva.
skroblas

2014-11-18 10:17:47

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Moderatorius (-ė): Pakeleivis

Sukurta: 2014-11-19 21:52:23

Gera pamokėlė – jie manė, kad ten musė, ir patyrė, kas tas sutvėrimas iš tikrųjų.
Patirties sėmėsi abu broliukai, todėl skaičiuotė išeitų Ir broleliai vaikus moko...

Vartotojas (-a): Laũmele

Sukurta: 2014-11-18 21:43:22

Šaunus :)

Vartotojas (-a): miaumiau

Sukurta: 2014-11-18 19:49:31

oi jojoi :). Skaitosi smagiai, nors turinyje uj uj, sopa ir taip, geras vaizdelis skaitant vaizdingai, gyvai.