atrodo, ko liūdėt, be priežasties, be tikslo?
bet liūdesys apėmęs – staugtum lyg vilku...
tie rūpesčiai maži buities didžiu skausmu pavirto,
o mintys tuščios – širdy taip nejauku.
it gulbei vienišai sunkus laukimo metas
ir kenčiam lyg gėlė, ant grindinio mesta.
jausmai, užgimę kančiose, erdvėn pūga jau lekia,
barbena štai langan gėla nata keista...
-----------------------------------------------------------------------
bet visa tai mūs prigimtį tik dar labiau užgrūdins.
išdidūs būsim – vėtra nepajudins
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): nenumeruojant
Sukurta: 2014-07-28 14:06:34
Tiek mintimi, tiek raiška sekama klasikinės poezijos pėdomis – būtų šaunu, jei pro šį „lukštą“ prasimuštų savitesni vaizdiniai, santykis su tuo, apie ką kalbama:)
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2014-07-27 21:33:48
Gėlė ant grindinio mesta. Gera vieta.
Vartotojas (-a): Vlabur
Sukurta: 2014-07-27 17:24:02
Gal kas suvienodins skyrybos ženklus – ilguosius brūkšnius...