Santrauka:
Mama,Tu vis bėgai ir bėgai, norėdama pabaigt nesibaigiančius darbus.
Mama,
Tu vis bėgai ir bėgai,
Norėdama pabaigt nesibaigiančius darbus,
Kurių nei kam parodyt,
Nei pačiai pamatyt.
Pečius... Asla... Blynai...
Ir Tavo džiaugsmas – vaikai.
Ką Tu galvojai atokvėpio valandėlę,
Kai jau visi pamaitinti,
Troba prikūrenta,
Siurbčiodama ataušusios cikorijos kavos likučius,
Paliktus Tavo sūnaus?..
Žiūrėdama pro langą į nupjautus bulvienojus
Ar tikėjai sava laime?
Ar drįsai apie tai pamąstyt?
Ar visą save aukojai
„Kad tik vaikams būtų geriau,
Kad tik vaikams...“
2006 09 11 Pagulbis
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Anonimas
Sukurta: 2006-09-13 19:26:06
Ar dar kam asla ir trobos prikūrentos aktualu. Juk centrinis šildymas veikia.
Vartotojas (-a): Izabelė Terhoven
Sukurta: 2006-09-12 21:39:11
Skaitydama prisiminiau savo močiutę... Nors imt ir jai cituot. Labai gražiai perteiktas pažįstamas vaizdas. (beje, mąstyti su ą :) )