Žinau – giedriausios dienos tos,
Kurių nesuskaičiuosi.
Mes nenorėjome laidos,
O tik pavėsio uosio.
Žinau – žydėjo paupiuos
Ir ievos, ir erškėčiai.
Ramunės mirė pradalgiuos,
Užgožė pievas kiečiai.
Žinau, kad baigiasi daina
Ir žodžiai pasimiršta.
Tyla, lyg senė vargana,
Sugniaužia aidą pirštais.
Žinau – šešėliai nekalti,
Šviesa juos saulės gimdo.
Sugirgžda vartai užverti
Kasdien bent kartų šimtą.
Žinau – nėra kitų tiesų,
Tik ta, kuria tikėjau...
........................................
Ir nuo žinojimo šviesu
Net vakarui atėjus.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): eglute7
Sukurta: 2014-06-02 22:18:34
Plojimai.... :)
Vartotojas (-a): Užuovėja
Sukurta: 2014-05-29 19:45:47
Tyla- senelė vargana, man ta senė kažkaip nepagarbiai suskambo. Bet, tai autoriaus valia.Visa kita labai gerai.
Vartotojas (-a): Vasara7
Sukurta: 2014-05-28 14:54:56
Nuostabus eilius
Vartotojas (-a): Vaja
Sukurta: 2014-05-28 14:30:42
Labai artimas tekstas. Gelmė ir skaidrumas - gaivina.
Vartotojas (-a): atkaklioji
Sukurta: 2014-05-28 13:48:01
Taip, paskutiniu posmeliu viskas išsakyta...
Vartotojas (-a): klevas
Sukurta: 2014-05-28 11:54:33
Sugniaužia aidą pirštais --- ypatingai.
Vartotojas (-a): Jazminas
Sukurta: 2014-05-28 09:23:24
Atsigaivinau Jūsų eilėse... Dėkoju
Vartotojas (-a): Iglė
Sukurta: 2014-05-28 07:48:29
Šviesu skaityti jūsų kūrybą
Vartotojas (-a): spika
Sukurta: 2014-05-28 01:07:04
Toks šviesus ir gilus kalbėjimas. Malonu skaityti