Žinau – giedriausios dienos tos,
Kurių nesuskaičiuosi.
Mes nenorėjome laidos,
O tik pavėsio uosio.
 
Žinau – žydėjo paupiuos
Ir ievos, ir erškėčiai.
Ramunės mirė pradalgiuos,
Užgožė pievas kiečiai.
 
Žinau, kad baigiasi daina
Ir žodžiai pasimiršta.
Tyla, lyg senė vargana,
Sugniaužia aidą pirštais.
 
Žinau – šešėliai nekalti,
Šviesa juos saulės gimdo.
Sugirgžda vartai užverti
Kasdien bent kartų šimtą.
 
Žinau – nėra kitų tiesų,
Tik ta, kuria tikėjau...
........................................
 
Ir nuo žinojimo šviesu
Net vakarui atėjus.